Žmogus pramiega maždaug trečdalį gyvenimo. Mokslininkai šį reiškinį tyrinėja jau daugelį metų, tačiau, naktinis poilsis, ypač sapnai, vis dar kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų.

Įrodyta, kad sapnuoja net nuo gimimo akli žmonės. Sapnai nelanko tik sunkios būklės psichinių ligonių. Todėl mokslininkai yra įsitikinę, kad sapnai yra būtinas ir itin svarbus reiškinys žmogaus gyvenime. Miegant smegenys turi galimybę nekaupti naujos informacijos ir apdoroti gautą per dieną. Jos nereaguoja į aplinkos dirgiklius, nebent jie labai stiprūs. Sapnai čia atlieka apsauginę funkciją – kai aplinkos dirgikliai nepavojingi, užuot pabudinę žmogų, jie virsta sapno elementu.

Sapnai turi psichologinę prasmę – padeda apsivalyti nuo emocijų pertekliaus. Jei tai būtų neįmanoma žmogus palūžtų dėl susikaupusių pačių įvairiausių jausmų. Taip pat sapnuose iliuziškai realizuojamos svajonės  ir taip nuslopinami žmogaus troškimai, kurių jis negali išpildyti realybėje. Sapnai net padeda kovoti su baimėmis. Miegodami susidūrę su tuo, kas kelia panišką baimę, ir nukentėję, pasąmonėje suvokiame, kad tas dalykas mums nekelia jokio pavojaus.

Sapnai padeda spręsti ramybės neduodančias problemas ir per simbolius pateikia atsakymus. Pasąmonė sąmonei primena užmirštą gyvenimo patirtį, leidžiančią kitaip pažiūrėti į neišsprendžiamą situaciją.